Kelias link sėkmės

Spausdinti

Daugeliui, pirmą kartą pamačius I. Laurso vardą ir pavardę, kyla abejonių, ar jis tikrai lietuvis, tačiau pašnekovas patikino, kad jo pilietybė – lietuvis, ir širdis – Lietuvoje. 

„Ar žmogus, gimęs, gyvenantis, išaugęs, mokęsis, pradėjęs darbą, baigęs universitetą, yra lietuvis ar ne, nesiimsiu vertinti. Aš turiu Lietuvos pasą, moku Lietuvos mokesčius ir gyvenu Lietuvoje“, – sakė jis. 

Verslininkas savo namais laiko Lietuvą, nes čia praleidžia šiek tiek daugiau laiko ir čia gyvena jo šeima bei dauguma draugų, tačiau I. Laursas didžiąją metų dalį praleidžia komandiruotėse ir viešbučiuose – pernai viename viešbučių tinkle jis nakvojo apie 150 kartų.

Paklaustas, kada suprato, jog jam lemta vadovauti ir kurti, tiksliai atsakyti negalėjo: „Įsitraukimo į verslą procesas man užtruko gal apie 3–4 metus. Nėra tokio kritinio taško, kad iki jo verslo nebuvo, o peržengus – verslas atsiranda.“ 

I. Laursas verslauti pradėjo dar mokykloje: jau mokantis 3–5 klasėje, buvo labai populiarūs filmai apie Bruceą Lee ir „kelionės į Maskvą, Bruceo Lee nuotraukų pirkimas, jų kopijavimas ir platinimas Lietuvoje buvo savotiški pirmieji verslai“.

 

Bandymų kelias

 

Kol atsidūrė ten, kur yra šiandien, verslininkas savo jėgas išbandė daugelyje sričių – turizmo, nekilnojamojo turto, reklamos, informacinių sistemų srityse, tačiau jis to blaškymusi ir nežinojimu, ko nori, nepavadintų. 

„Vienas dalykas – tai pavadinti blaškymusi, kitas dalykas – pavadinti bandymais. Aš laikausi nuomonės, kad verslas yra rizika. Tu iš anksto nežinai, ar tavo idėja pasiteisins, ar ne. Santykis atspėti, kas pavyks, kas bus sėkminga, yra ne geresnis negu vienas prie dešimt, t. y. tu privalai išbandyti ir atsisakyti devynių projektų tam, kad vienas pasiteisintų“, – sakė I. Laursas. 

Anot jo, tam, kad projektą būtų galima vadinti tikrai pavykusiu ir sėkmingu, santykis išauga iki vieno prie šimto.

 

Laimingasis projektas: „GetJar“

 

Oficialiai „GetJar“ užregistruotas 2004 metais, o realiai pradėjo dirbti tik po metų. I. Laursas džiaugiasi, kad jis su komanda buvo gana protingi, kad sugebėjo įžvelgti ir nuspėti, kas laukia ateityje. Startavus „GetJar“, verslininkas nesitikėjo, kad šis taps toks populiarus ir pelningas. 

„Mūsų tikslas buvo gana pragmatiškas – tuo metu rašėme mobiliąsias aplikacijas ir žaidimus. Būdami mažu kolektyvu, tiesiog fiziškai neturėjome galimybės tų žaidimų testuoti ant šimtų telefonų. Vienintelis sprendimas, kurį mes turėjome, – iškelti testavimą į išorę, kaip aš vadinu panaudoti „wiki“ energiją, t. y. bendruomenės energiją atliekant tam tikrą darbą“, – sakė jis. 

Iš pradžių į portalą buvo įdedami tik „GetJar“ programuotojų sukurti žaidimai ir aplikacijos. Juos vartotojai galėjo nemokamai atsisiųsti ir išbandyti. Vėliau savo kūrinius į portalą buvo leista įdėti ir kitiems programuotojams – taip pradėjo sparčiai didėti programinės įrangos katalogas, kol galiausiai projektas išsirutuliojo į gana didelį dalyką. 

„GetJar“ buvo sėkmingas nuo pat pradžių. Atidarius projektą viešai, mūsų augimo tempai buvo nepalyginami su tuo, ką anksčiau buvau matęs. Pirmąjį pusmetį lankytojų srautai dvigubėjo kas dvi savaites, vėliau šiek tiek sulėtėjo. Be reklamos, be nieko, tiesiog iš lūpų į lūpas. Jau po trijų savaičių buvo matyti, kad užsimezga kažkas labai didelis“, – sakė I. Laursas. 

Anot jo, tokią sėkmę lėmė tai, kad projektas visada orientavosi ir priėmė rinkos naujoves, kai konkurentai miegojo ant laurų ir konservatyviai žiūrėjo į naujausias technologijas. Šiandien į „GetJar“ nugarą žvelgia „Nokia“, „Windows“, „Google“, „Blackberry“ valdomos mobiliųjų aplikacijų ir žaidimų parduotuvės. 

„Pagal atsisiuntimų skaičių mus lenkia tik „Apple Store“. Prieš mus veikia pakankamai stiprūs veiksniai. Pirmas dalykas, tai yra gana žinomi prekės ženklai ir vartotojai dažniausiai linkę naudoti žinomus dalykus, o ne naujus produktus. Antras dalykas – be abejo, kaip telefonų gamintojai, jie turi galimybę į telefono ekraną patekti dar gamybos etape, o mums reikia kovoti už tai, kad vartotojas mus aplankytų. Trečias dalykas – marketingo būdai. Jie skiria dešimtis milijonų dolerių kas mėnesį, o mes to dar fiziškai negalime“, – sakė verslininkas.

 

Ateitis priklauso mobiliajam turiniui

 

I. Laursas mano, kad ateitis priklauso mobiliajam turiniui ir aplikacijoms – šios po dešimties metų stipriai pralenks stalinius kompiuterius ir jų rinkos vertė prilygs visos muzikos industrijos vertei. 

„Mobiliosios aplikacijos šiuo metu labai primena ankstyvąsias interneto svetaines prieš dvidešimtį metų. Tuo metu verslas, prekės ženklai pradėjo judėti interneto svetainių link. Šiandien tą patį matome su mobiliosiomis aplikacijomis“, – sakė jis. 

Tie laikai, kada didžioji dalis mobiliųjų aplikacijų buvo paprasti žaidimai, jau seniai praeityje, mano verslininkas. Jo skaičiavimais, šiandien apie 85 proc. mobilaus turinio ir aplikacijų yra įvairios programos, palengvinančios gyvenimą, o ne žaidimai. 

„Atlikome tyrimą, per kurį pinigine prasme bandėme išmatuoti mobiliųjų aplikacijų rinkos potencialą. Galiu pasakyti, kad ji labai smarkiai išsivystys po 3–5 metų. Šios rinkos vertė prilygs „stalo“ interneto vertei ar netgi visos muzikos industrijos vertei. Mobiliųjų aplikacijų rinka visiškai išsivystyti turėtų po dešimties metų“, – teigė jis.

 

Verslumo vis dar mokomės

 

Anot jo, sugriuvus Sovietų Sąjungai ir perėjus nuo planinės iki laisvosios rinkos ekonomikos, verslo aplinka susiformavo ne visai kaip Vakaruose. 

„Kai pas mus įvyko politinės ir ekonominės aplinkos tektoninis pasikeitimas, kai buvo perskirstyta bendrojo turto nuosavybė, verslas – tai nebuvo klasikinė aplinka, kaip verslas pradeda augti nuo nulio. Mano galva, tokia verslo aplinka mažai ką turėjo bendro su tarptautiniu mastu pripažintu verslumu“, – sakė jis. 

Todėl šiandien Lietuva verslumo, verslo organizavimo ir idėjų realizavimo būdų vis dar mokosi iš vadovėlių. 

„Kai vaikas gimsta ir iš prigimties kalba viena kalba, jis visuomet šneka be akcento ir daugelio dalykų jam nereikia aiškinti. Kai tą kalbą studijuoji su vadovėliu kaip svetimą, tas procesas vyksta lėtai, nes tu privalai išmokti bazines sąvokas ir vis tiek visada kalbi su tam tikru akcentu“, – teigė jis.

 

Verslo aplinka gerėja

 

„Bendra verslo aplinka šalyje yra sudėtingesnė negu Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Įkurti ir administruoti verslą yra sunkiau Lietuvoje. Iš kitos pusės tai padaryti yra lengviau nei buvo prieš dešimtį metų – po truputėlį visa situacija gerėja“, – sakė jis. 

Kaip pavyzdį įvardijo JAV, kur laukiniam kapitalizmui tapti „švariajam“ ir išvystytam prireikė beveik šimtmečio. Jo nuomone, dabartinė vyriausybė yra pasirinkusi gerą kryptį verslo liberalizavimo link, tačiau patį procesą paspartinti yra itin sudėtinga. 

„Galima skatinti, kaip ir svetimą kalbą, galima mokytis iš vadovėlio. Tam tikrų rezultatų tu pasieksi, tačiau sakyti, kad tu idealiai įvaldysi tą svetimą kalbą, neišaugęs toje aplinkoje, yra sunku. Kai Lietuvoje į kontorą ateina knygų pardavimo agentai, aš jiems jaučiu užuojautą, o JAV aš jų bijau. Tai šiek tiek parodo skirtumą. Tai nėra išmokta, tai gal šiek tiek įgimta, su tavimi taip elgiasi parduotuvėje, tu tai matai kasdien ir tas įsigeria į kraują“, – sakė jis. 

Kaip puikų verslumo pavyzdį I. Laursas išskyrė JAV taksi vairuotojus – važiuodami iš oro uosto, jie verslininko išklausinėja visos savaitės tvarkaraštį, pasižymi, kur ir kada jam gali prireikti taksi: „Lietuvoje to nėra. To galima išmokti, bet tokį lygį pasiekti užims laiko.“

Tačiau situacija gerėja. Anot verslininko, šiandien viskas jau susidėliojo tokiu būdu, kad suteikiama galimybė realiai kurti verslą tikra vakarietiška verslo prasme. Todėl susiformavo puikios sąlygos formuotis naujai verslininkų kartai.

„Noriu tikėti, kad mes esame vienas naujosios kartos pavyzdžių. Iš kitos pusės, Lietuvoje aš tikrai matau nemažai jaunų, kupinų idėjų verslininkų“, – teigė jis. 

Procesą, kada jauni verslininkai siekia gerovės tik sau, todėl pamatę geresnes sąlygas kur nors kitur, drąsiai emigruoja, vadina kapitalizmo pasekme. 

„Tai vienas iš Vakarų perimtų modelių, kai tu augini savo gerovę ir tai tiesioginė pasekmė mūsų pasirinkto kelio, nes kapitalizme kiekvienas naudos siekia sau. Žmonės vertina savo galimybes, potencialą ir renkasi daug naudingesnį kelią sau, negu galvoja ką gero gali padaryti šaliai“, – sakė jis.

 

Diplomas ne toks svarbus, kai verslą kuri pats

 

Anot I. Laurso, mokslinis laipsnis kuriant karjerą esamoje kompanijos struktūroje yra būtinas, tačiau ne toks svarbus, jeigu bandai verslą kurti pats. 

„Tai principinis karjeros apsisprendimas: ar tu darai karjerą esamoje kompanijos struktūroje, ar tu savarankiškai dirbi, ar kuri verslą. Jeigu darai karjerą, diplomas yra būtinas. Pvz., „Google“ be mokslinio laipsnio darbuotojų nepriima. Jeigu verslą kuri pats, be abejo, tu pats save priimsi į darbą ir be diplomo“, – teigė verslininkas. 

Jis pats save laiko „beveik ekonomikos magistru“ – studijos baigtos, egzaminai išlaikyti, tik magistrinis darbas atidėtas neribotam laikui. 

Baigdamas pokalbį, I. Laursas užsiminė, kad užsienyje girdi kolegų kalbų apie galimybes investuoti į Lietuvą. Dėl konfidencialumo bendrovių atskleisti negalėjo, tačiau patikino, kad tai rimti ir dideli rinkos žaidėjai.

 

I. Laursas  Kauno technologijos universiteto Karjeros dienų renginyje

 

Parengta pagal: alfa.lt